Toks paaugliškas vidinis maištas galiausiai virto atitolimu nuo visos tos katalikiškos sistemos, kurioje viskas taip ir liko iki galo nesuvokta: dėl ko ir kada reikia stot, klaupt, sėst, žegnotis vienaip, žegnotis tris kartus kitaip, belsti kumščiu į krūtinę ir panašiai.
Tačiau šis maištas tebuvo prieš sistemą. Kuri man nepatiko. Ir nuo to atsitraukus bandžiau atrasti savo širdies diktuojamą tikėjimo ritmą. Tame ritme tilpo malda prieš miegą, kurioje atsigręždavau į savo sąžinę ir savotiškai pasitikrindavau, kiek ko per dieną įvyko. Tai buvo ta paros dalis, kurioje sustodavau ir įsiklausydavau į savo gyvenimą. Laikas, kai likdavau viena su ta, nepažįstama visatos jėga, vadinama Dievu. Tai jam keldavau klausimus ir iš jo tikėjau gaunanti atsakymus.
skip to main |
skip to sidebar
arba kelias į gyvenimo prasmę ir laisvę
Sveiki,
Kiekvieno mūsų gyvenimo kelias labai individualus. Kiekvienas juo einame savitai, išnaudodami mums vieniems duotas savybes, talentus, trūkumus. Vadovaudamiesi skirtingu suvokimu, skirtingu mąstymu, remdamiesi kiekvienas skirtingomis vertybėmis ir savais įsitikinimais.
Šį puslapį sukūriau, norėdama pasidalinti savo liudijimu, kuris lygiai taip pat yra savitas bei kitoks, nei mano artimųjų, draugų ar pažįstamų.
Tačiau mūsų gyvenimai susipina vieni su kitais. Kartu keliaujame viena ar kita gyvenimo atkarpa ar tiesiog susimojuojam įvairiausiose kryžkelėse, padėdami vieni kitiems susigaudyti painiame gyvenimo žemėlapyje. O sutiktų žmonių istorijos tampa mūsų pačių atspindžiais, tiesiai bedančiais į kūno, sielos bei dvasios ištakas ir palikdamos ten vienokius ar kitokius pėdsakus...
Tikiu, kad mano istorija reikalinga kažkam, kas ieško to, ko kažkada ieškojau aš...
Šį puslapį sukūriau, norėdama pasidalinti savo liudijimu, kuris lygiai taip pat yra savitas bei kitoks, nei mano artimųjų, draugų ar pažįstamų.
Tačiau mūsų gyvenimai susipina vieni su kitais. Kartu keliaujame viena ar kita gyvenimo atkarpa ar tiesiog susimojuojam įvairiausiose kryžkelėse, padėdami vieni kitiems susigaudyti painiame gyvenimo žemėlapyje. O sutiktų žmonių istorijos tampa mūsų pačių atspindžiais, tiesiai bedančiais į kūno, sielos bei dvasios ištakas ir palikdamos ten vienokius ar kitokius pėdsakus...
Tikiu, kad mano istorija reikalinga kažkam, kas ieško to, ko kažkada ieškojau aš...
1 comment:
Iš tiesų kaip gera pabendrauti su Dievu.
Post a Comment