3. Pusseserė

Tai buvo Sąjūdžio laikai. Į Lietuvą atkeliavo „Tikėjimo žodis“ ir daugybė įvairiausių su tuo susijusių istorijų, kurios daugiau ar mažiau, vienaip ar kitaip palietė begalę šeimų. Neaplenkė tai ir mūsų giminės. Vieną kartą pas mus į svečius atvažiavo keliolika metų už mane vyresnė pusseserė. Tas vizitas sukrėtė visą mūsų šeimą. Deja, negaliu pasakyti, kad gerąja prasme. Nes buvo sunku kalbėti apie bet ką, išskyrus Dievą – šis žodis buvo tapęs vos ne keiksmažodžiu ir vartojamas, atrodė, kur reikia ir kur nereikia. Situacija atrodė pakankamai apgailėtina. Mergina buvo beprarandanti darbą, absoliučiai visko atsisakiusi gyvenime, gyvenanti nebeaišku kaip, tikinti, kad stebuklingu būdu atsiras maistas ant jos stalo, nes „viską, ko reikia, parūpina Dievas“. Iš šono tai atrodė mažų mažiausiai neprotinga. Pamenu, visa šeimyna atvirai priešgyniavo jai, bandydama jai duoti suvokti, kad ji ne savo prote ir kad kalba nesąmones. Dar ne vienerius metus vis tekdavo kažką išgirsti apie pusseserę. Žinojau, kad jos šalinasi dauguma giminių, kad jos mama susiėmusi už galvos nežino, ką daryti, ir bando visom išgalėm padėti, kad dukra bent jau badu nemirtų su tokia savo pasaulėžiūra.

No comments: